Leidimai
Paukščių perėjimo laikotarpis: ar galima pjauti medžius nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1
Internete dažnai rašoma, kad nuo kovo vidurio iki rugpjūčio pjauti medžių negalima niekur. Tai netiesa: galiojantis draudimas taikomas tik saugotiniems medžiams viešuosiuose želdynuose. Paaiškiname, ką tiksliai sako įstatymas, kokios yra išimtys ir kaip elgtis savo sklype, kad nepakenktumėte paukščiams.

Ką sako įstatymas
Želdynų įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti:
- saugotinus medžius viešuosiuose želdynuose;
- viešuosius želdinius, priskiriamus saugotiniems.
Viešieji želdynai – tai parkai, skverai, gatvių želdiniai, kapinės ir kitos viešosios erdvės. Draudimas apima kirtimą, kitokį pašalinimą ir intensyvų genėjimą, kai pašalinama daugiau kaip 30 % lajos tūrio.
Kada draudimas netaikomas
Net viešuosiuose želdynuose perėjimo laikotarpiu darbus atlikti galima, kai:
- medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui;
- tai būtina tiesiant, remontuojant ar rekonstruojant valstybinės ar vietinės reikšmės kelią;
- įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai.
O privačiame sklype?
Privačioje žemėje augantiems želdiniams, kurie nėra viešieji, šis kalendorinis draudimas netaikomas. Tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento atmintinė (atnaujinta 2026-09-29). Kartu AAD rekomenduoja netrikdyti paukščių ir prieš darbus patikrinti, ar medyje nėra apsigyvenusių lizdų.
Tai reiškia, kad pavasarį ar vasarą savo kieme galite:
- nupjauti nesaugotiną medį be leidimo;
- nupjauti ar intensyviai genėti saugotiną medį, jei turite savivaldybės leidimą;
- genėti saugotiną medį iki 30 % lajos tūrio be leidimo.
Ko kol kas nežinome tiksliai
Saugomų paukščių ir kitų gyvūnų rūšių lizdų bei buveinių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai – Laukinės gyvūnijos įstatymas ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Bendro kalendorinio draudimo privačioje žemėje juose neradome, tačiau šių aktų išsamiai nenagrinėjome. Jei žinote ar įtariate, kad medyje peri saugoma rūšis, gyvena šikšnosparniai ar yra didelis lizdas, rekomenduojame prieš darbus pasitarti su savivaldybe ar Aplinkos apsaugos departamentu.
Kaip pastebėti lizdą prieš darbus
Lizdai ne visada matomi iš pirmo žvilgsnio, ypač tankioje eglės ar tujos lajoje. Prieš planuodami darbus pavasarį ar vasarą, kelias minutes pastebėkite medį iš toliau:
- ar į tą pačią lajos vietą nuolat skrenda paukščiai, ypač su maistu snapuose;
- ar girdėti jauniklių cypimas;
- ar kamiene yra drevių, į kurias kas nors įlenda;
- ar lajoje matyti didelis šakų lizdas.
Jei taip, apie tai pasakykite mums užsakydami darbus. Dažnai užtenka darbus nukelti kelioms savaitėms arba palikti nepaliestą lajos dalį su lizdu.
Panaikintos taisyklės, kurias vis dar galima rasti internete
Iki 2021 m. galiojo Aplinkos ministro įsakymas D1-87, kuriame buvo išimtys perėjimo laikotarpiu: leidžiama šalinti ne didesnes kaip 5 cm skersmens šakas, o darbus atlikti pateikus ornitologo pažymą. Šis įsakymas pripažintas netekusiu galios 2021-11-10, todėl tų išimčių nebėra. Kai kurių savivaldybių puslapiuose vis dar galima rasti senų naujienų su šiomis taisyklėmis – jos pasenusios.
Taip pat pasenęs teiginys, kad perėjimo metu kirsti draudžiama visur, „išskyrus kai medžiai kelia grėsmę elektros, šilumos ar dujų tiekimui“. Dabartinis draudimas taikomas tik viešiesiems saugotiniems želdiniams.
Kaip planuoti darbus pavasarį ir vasarą
Medžius tvarkome ištisus metus, o šiltuoju sezonu rekomenduojame laikytis kelių principų:
- Prieš darbus apžiūrėti lają ir kamieną, ar nėra aktyvių lizdų ar drevių su gyventojais.
- Jei lizdas aptiktas, aptarti, ar darbus galima atidėti ar atlikti taip, kad jo nepaliestume.
- Jei medis kelia pavojų, pirmiausia pašalinti pavojingą dalį, o kitus darbus suplanuoti vėliau.
- Viešuosiuose želdynuose darbus atlikti tik tada, kai taikoma įstatymo išimtis ir užsakovas turi reikiamus dokumentus.
Kodėl medžiai sklypuose svarbūs paukščiams
Miestuose ir gyvenvietėse sodybų medžiai, gyvatvorės ir senesni sodai dažnai yra vienintelė vieta, kur paukščiai gali perėti. Todėl net ten, kur įstatymas darbų nedraudžia, verta pagalvoti, ar darbai negali palaukti kelių savaičių. Jei medis nekelia pavojaus, o norite jį tik pašalinti ar sumažinti, rudens ir žiemos darbai paprastai būna patogesni ir jums, ir gamtai.
Kada pjauti, jei nėra skubos
Jei medis nekelia pavojaus ir darbus galima planuoti, ramiausias metas daugeliui darbų – vėlyvas ruduo ir žiema. Tada paukščiai neperi, lapuočiai be lapų, todėl geriau matyti lajos struktūrą, o įšalusi žemė mažiau nukenčia nuo technikos. Genėjimo laiką pagal medžių grupes aptariame straipsnyje „Kada genėti medžius“.
Kaip patikrinti savo atvejį
Pirmiausia sužinokite, ar jūsų medis saugotinas ir ar jis auga viešajame želdyne. Tai padės padaryti mūsų leidimo tikrintuvas – jis įvertina savivaldybę, žemės paskirtį, rūšį ir skersmenį. Jei leidimo reikia, galime jį sutvarkyti ir suplanuoti darbus taip, kad nereikėtų laukti rugpjūčio. Skambinkite +370 655 55800.
Svarbiausia trumpai
- Draudimas galioja kovo 15 d. – rugpjūčio 1 d.
- Jis taikomas saugotiniems medžiams viešuosiuose želdynuose.
- Privačioje žemėje kalendorinio draudimo nėra, bet rekomenduojama patikrinti, ar nėra lizdų.
- Pavojingus medžius galima tvarkyti ir perėjimo metu.
- „5 cm šakų“ ir ornitologo pažymos išimtys nebegalioja.
Teisinė pastaba. Teisės aktų nuostatos šiame straipsnyje pateiktos pagal 2026-10-26 galiojančią redakciją. Galutinį sprendimą dėl konkretaus medžio priima savivaldybė, todėl prieš darbus pasitikrinkite savo savivaldybės informaciją.