Leidimai

Saugotini medžiai: rūšys ir skersmenys pagal augimo vietą

Leidimas pjauti ar intensyviai genėti reikalingas tik saugotiniems medžiams. Ar medis saugotinas, lemia ne vien jo rūšis ar dydis, bet ir vieta, kurioje jis auga: tas pats beržas namų valdoje gali būti nesaugotinas, o pakrantėje ar gatvėje – saugotinas. Žemiau pateikiame galiojančius kriterijus vienoje lentelėje.

Atnaujinta 2026 m. spalio 26 d. Parengė: UAB „Aplinkos darbai“
Arboristas rudeninio medžio lajoje kaimo sodyboje – vaizdas iš drono

Kas lemia, ar medis saugotinas

Pagal Želdynų įstatymą saugotini želdiniai – tai ne miško žemėje augantys medžiai ir krūmai, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus arba kuriuos saugotinais paskelbė savivaldybės taryba. Kriterijai patvirtinti Vyriausybės nutarimu Nr. 206 (suvestinė redakcija nuo 2021-12-24). Juose kartu vertinamos keturios sąlygos:

  • žemės paskirtis ir nuosavybė (privati ar valstybinė, savivaldybės);
  • ar tai miestas, ar ne miestas;
  • medžio rūšis;
  • kamieno skersmuo, matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės.

Rūšių ir skersmenų lentelė

Dažniausiai pasitaikančios augimo vietos pagal nutarimo Nr. 206 priedą:

Augimo vieta Saugotinos rūšys Skersmuo nuo
Privati gyvenamųjų pastatų teritorijų žemė (tipinė namų valda), mieste 12 rūšių** 20 cm
Privati gyvenamųjų pastatų teritorijų žemė, ne mieste 12 rūšių** 30 cm
Valstybinė ir savivaldybių gyvenamųjų teritorijų žemė, mieste 22 rūšys* 12 cm
Valstybinė ir savivaldybių gyvenamųjų teritorijų žemė, ne mieste 22 rūšys* 20 cm
Visuomeninės paskirties, rekreacinės, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijos 22 rūšys*, taip pat paprastieji kadagiai aukštesni nei 3 m 12 cm
Miestų ir miestelių gatvės 22 rūšys* 12 cm
Kaimų gatvės 22 rūšys* 20 cm
Pramonės, sandėliavimo, komercinės paskirties teritorijos 22 rūšys* 20 cm
Žemės ūkio paskirties kiti sklypai, privati žemė 12 rūšių** 30 cm
Žemės ūkio paskirties kiti sklypai, valstybinė ir savivaldybių žemė 22 rūšys* 20 cm
Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė 22 rūšys* 20 cm
Kurortai: valstybinė ir savivaldybių žemė / privati žemė 22 rūšys* 12 cm / 20 cm
Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija 22 rūšys* 20 cm
Kultūros paveldo vertingąja savybe pripažinti želdynai visų rūšių medžiai ir krūmai bet kokio dydžio
Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninio kelio juosta ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, bukai, pušys, eglės, maumedžiai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai 30 cm

* 22 rūšys: ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinės kriaušės.

** 12 rūšių: ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys.

Pakrantės apsaugos juosta

Pakrantės apsaugos juostoje kriterijai taikomi nepriklausomai nuo to, kam priklauso žemė:

  • ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – nuo 12 cm;
  • pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, juodalksniai, liepos, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir kriaušės – nuo 20 cm;
  • beržai ir gluosniai – nuo 30 cm;
  • paprastieji kadagiai, aukštesni nei 3 m.

Be to, saugotini visi medžiai, augantys saugomų rūšių ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių augimo vietose.

Kurie medžiai nesaugotini, net jei atitinka rūšį ir skersmenį

  • nudžiūvę medžiai;
  • stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti medžiai, išskyrus sužalotus dėl neteisėtos veikos;
  • invazinių rūšių medžiai: uosialapis klevas, baltažiedė robinija, vėlyvoji ieva (invazinių rūšių sąrašas);
  • medžiai, augantys ant pastatų stogų, pamatų, inžinerinių statinių, energetikos objektų apsaugos zonose, ant melioracijos statinių ir jų apsaugos zonoje.

Kultūriniai vaismedžiai sąrašuose nenurodyti – minimos tik miškinės obelys ir kriaušės.

Vilnius turi savo sąrašą

Savivaldybės taryba gali paskelbti saugotinais ir kitus vertingus medžius, taip pat privačioje žemėje (Želdynų įstatymo 5 str. 1 d., 12 str. 3 d.). Ryškiausias pavyzdys – Vilniaus miesto tarybos sprendimas Nr. 1-27 (suvestinė redakcija nuo 2026-03-19):

  • 22 rūšys, įskaitant egles, juodalksnius, gluosnius, kaštonus, riešutmedžius ir šermukšnius, saugotinos nuo 20 cm bendrojo plano gyvenamosiose, pramonės, inžinerinės infrastruktūros, intensyviai naudojamų želdynų zonose, gamtiniame karkase, centruose ir ne mažesnėse kaip 0,01 ha medžių grupėse;
  • inžinerinės infrastruktūros koridorių ir bendrojo naudojimo erdvių zonose 16 rūšių saugotinos jau nuo 6 cm;
  • ginkmedžiai ir gledičijos saugotini nuo 20 cm, tuopos – nuo 60 cm.

Vilniuje savo medžio vietą verta pasitikrinti savivaldybės zonų žemėlapyje maps.vilnius.lt ir paslaugos aprašyme. Kitų savivaldybių sąrašus patikrinome ne visus: pavyzdžiui, Kauno miesto atskiro saugotinų sąrašo neradome, o Šiaulių, Utenos, Telšių ir kai kurių kitų savivaldybių senų sprendimų galiojimas lieka neaiškus. Todėl rekomenduojame pasitikrinti savo savivaldybėje.

Neaiškus atvejis – mėgėjų sodo sklypai

Nutarimo Nr. 206 lentelėje individualūs mėgėjų sodo sklypai atskirai neįvardyti – yra tik sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė. Galbūt jiems taikoma „kitų žemės ūkio paskirties sklypų“ eilutė (12 rūšių nuo 30 cm), tačiau oficialaus išaiškinimo neradome. Jei medis auga sodo sklype ir atitinka bent vieną iš galimų kriterijų, rekomenduojame raštu pasiklausti savivaldybės ar Aplinkos apsaugos departamento.

Kaip patikrinti savo medį

  1. NT registro išraše sužinokite sklypo paskirtį ir nuosavybę.
  2. Patikrinkite, ar sklypas nepatenka į pakrantės apsaugos juostą.
  3. Nustatykite medžio rūšį.
  4. Išmatuokite skersmenį 1,3 m aukštyje – kaip tai padaryti.
  5. Duomenis įveskite į leidimo tikrintuvą – jis pritaikys šią lentelę ir parodys nuorodą į jūsų savivaldybės prašymą.

Jei medis saugotinas, padėsime sutvarkyti leidimą, o jį gavus – saugiai nupjausime ar nugenėsime medį. Skambinkite +370 655 55800.

Teisinė pastaba. Teisės aktų nuostatos šiame straipsnyje pateiktos pagal 2026-10-26 galiojančią redakciją (nutarimo Nr. 206 redakcija nuo 2021-12-24, Vilniaus sprendimo Nr. 1-27 – nuo 2026-03-19). Galutinį sprendimą dėl konkretaus medžio priima savivaldybė, todėl prieš darbus pasitikrinkite savo savivaldybės informaciją.

DUK

Dažni klausimai

Ar beržas savo sklype yra saugotinas?

Tipinėje privačioje namų valdoje beržas saugotinas nuo 20 cm skersmens mieste ir nuo 30 cm ne mieste. Valstybinėje žemėje mieste ar gatvėje – jau nuo 12 cm, pakrantės apsaugos juostoje – nuo 30 cm.

Ar eglė yra saugotina?

Tipinėje privačioje namų valdoje pagal nutarimą Nr. 206 eglė nesaugotina. Ji saugotina valstybinėje ir savivaldybių žemėje, gatvėse, visuomeninėse teritorijose, pakrantės juostoje, o Vilniuje – ir daugelyje kitų zonų nuo 20 cm.

Ar akacija ar uosialapis klevas saugotini?

Ne. Baltažiedė robinija (akacija), uosialapis klevas ir vėlyvoji ieva yra invazinės rūšys, todėl saugotiniems nepriskiriamos.

Kur matuoti medžio skersmenį?

Kamieno skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės. Lengviausia išmatuoti apimtį ir padalyti ją iš 3,14.

Ar savivaldybė gali paskelbti saugotinu medį mano sklype?

Taip. Savivaldybės taryba gali paskelbti saugotinais vertingus medžius ir privačioje žemėje, o savininkai apie tai informuojami per 20 darbo dienų.

Gaukite pasiūlymą pagal nuotraukas

Įkelkite medžio nuotraukas ir nurodykite adresą. Arboristas įvertins darbų apimtį ir susisieks su pasiūlymu.