Ar galima pjauti medžius savo sklype? Kada reikia leidimo

Trumpas atsakymas

Pagal Želdynų įstatymo 13 str. 1 d. savivaldybės leidimas reikalingas tik tada, kai norima kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti saugotiną medį. Nesaugotinus medžius, augančius privačioje žemėje, savininkas gali tvarkyti savo nuožiūra – tai patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento atmintinė (atnaujinta 2026-09-29). Jei medis auga ne jūsų žemėje (valstybės, savivaldybės ar kaimyno), reikia žemės savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo.

Taigi svarbiausias klausimas yra ne „ar sklypas mano“, o „ar mano medis saugotinas“. Teiginys „privačioje žemėje leidimas reikalingas visada“ yra klaidingas.

Kada medis laikomas saugotinu

Medis saugotinas, jei atitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 206 kriterijus (suvestinė redakcija nuo 2021-12-24) arba jei savivaldybės taryba jį paskelbė saugotinu. Kriterijai priklauso nuo trijų dalykų:

• Augimo vietos – žemės paskirties, nuosavybės (privati ar valstybinė, savivaldybės), ar tai miestas, ar sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą.
• Rūšies – skirtingose vietose saugomas skirtingas rūšių sąrašas.
• Kamieno skersmens, matuojamo 1,3 m aukštyje nuo žemės.

Tipinė namų valda

Privačioje kitos paskirties žemėje, skirtoje gyvenamiesiems pastatams (dažniausias namų valdos atvejis), saugotinos tik 12 rūšių: ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys. Mieste šie medžiai saugotini nuo 20 cm skersmens, ne mieste – nuo 30 cm.

Eglės, kaštonai, gluosniai, juodalksniai, riešutmedžiai, šermukšniai ar kultūriniai vaismedžiai tipinėje privačioje namų valdoje pagal nacionalinius kriterijus nesaugotini. Tačiau tai galioja ne visur: Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-27 dalis šių rūšių sostinėje paskelbtos saugotinomis jau nuo 20 cm, o kai kuriose zonose – ir nuo 6 cm.

Kitose vietose ribos griežtesnės

Valstybinėje ir savivaldybių žemėje mieste, miestų gatvėse, visuomeninės paskirties, rekreacinėse ir bendrojo naudojimo teritorijose saugotinos jau 22 rūšys nuo 12 cm skersmens. Pakrantės apsaugos juostoje, nepriklausomai nuo nuosavybės, ribos yra 12, 20 arba 30 cm pagal rūšį. Visą lentelę rasite straipsnyje „Saugotini medžiai: rūšys ir skersmenys“.

Kada leidimo nereikia net saugotinos rūšies medžiui

Pagal nutarimo Nr. 206 2 punktą saugotiniems nepriskiriami:

• nudžiūvę medžiai;
• stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę ar sužaloti medžiai, išskyrus sužalotus dėl neteisėtos veikos;
• invazinių rūšių medžiai – uosialapis klevas, baltažiedė robinija (vadinamoji akacija), vėlyvoji ieva (invazinių rūšių sąrašas);
• medžiai, augantys ant pastatų stogų, pamatų ar inžinerinių statinių, energetikos objektų apsaugos zonose, ant melioracijos statinių ir jų apsaugos zonose.

Tokius medžius prieš darbus rekomenduojame nufotografuoti – nuotraukos praverčia, jei vėliau kiltų klausimų dėl jų būklės.

Genėjimas: kur riba

Intensyvus genėjimas – kai pašalinama daugiau kaip 30 % medžio lajos tūrio (Želdynų įstatymo 2 str. 3 d.). Saugotiną medį genėti iki 30 % lajos tūrio galima be leidimo, daugiau – tik su leidimu. Sena taisyklė, kad be leidimo galima šalinti „iki 5 cm storio šakas“, nebegalioja: ją turėjęs Aplinkos ministro įsakymas D1-87 pripažintas netekusiu galios 2021-11-10.

Avarinis medis

Jei dėl audros, eismo įvykio ar kito įvykio saugotinas medis staiga tapo pavojingas žmonėms, turtui, statiniams ar eismui, jį galima pašalinti nedelsiant be leidimo. Tada per 3 darbo dienas reikia raštu informuoti savivaldybę, nurodyti adresą arba koordinates ir pateikti 3 nuotraukas (Želdynų įstatymo 13 str. 2 d. 2 p.). Ši išimtis netaikoma medžiui, kuris pavojingas jau seniai, pavyzdžiui, dėl ilgai plintančio puvinio. Plačiau – ką daryti, kai medis tapo avarinis.

Kai reikia ne leidimo, o pranešimo

Yra dar viena mažai žinoma pareiga. Medžius, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 12 cm ar didesnis ir kurie auga miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose arba ant pastatų dalių, savininkas gali kirsti, šalinti ar intensyviai genėti tik pateikęs pranešimą savivaldybei ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Savivaldybė per 5 darbo dienas atsako, ar reikia leidimo (13 str. 11 d.).

Neaiškūs atvejai

• Mėgėjų sodo sklypai. Nutarimo Nr. 206 lentelėje individualūs sodo sklypai atskirai neįvardyti – yra tik sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė, kurioje 22 rūšys saugotinos nuo 20 cm. Kuri kategorija taikoma jūsų sklypui, kol kas neaišku, todėl rekomenduojame raštu pasitikslinti savivaldybėje.
• Savivaldybių sąrašai. Savivaldybės taryba gali paskelbti saugotinais ir kitus medžius, taip pat privačioje žemėje. Vilniaus sąrašą patikrinome, kitų savivaldybių – ne visų, todėl verta pasitikrinti savo savivaldybės puslapyje.

Kaip greitai patikrinti savo medį

1. NT registro išraše pasižiūrėkite sklypo paskirtį ir nuosavybę.
2. Nustatykite medžio rūšį.
3. Išmatuokite kamieno apimtį 1,3 m aukštyje ir padalykite iš 3,14 – gausite skersmenį (išsami instrukcija).
4. Įveskite duomenis į mūsų leidimo tikrintuvą – per minutę pamatysite preliminarų atsakymą ir nuorodą į savo savivaldybės prašymo formą.

Jei leidimo reikia, prašymo ruošimą galime perimti – žr. leidimų tvarkymą. Jei nereikia, atvažiuojame ir medį nupjauname dalimis, kai aplink stogai, tvoros ar laidai. Skambinkite +370 655 55800.

Kas gresia už neteisėtą kirtimą

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnį už neteisėtą saugotinų medžių naikinimą asmenims skiriama 180–600 € bauda, juridinių asmenų vadovams – 240–900 €. Be baudos, visiškai atlyginama žala (Želdynų įstatymo 30 str.). Daugiau – straipsnyje „Baudos už medžių kirtimą“.

Teisinė pastaba. Teisės aktų nuostatos šiame straipsnyje pateiktos pagal 2026-10-26 galiojančią redakciją. Galutinį sprendimą dėl konkretaus medžio priima savivaldybė, todėl prieš darbus pasitikrinkite savo savivaldybės informaciją.